ŠAKOČIAI

tel. +37069061010 , info@kibinaivilniuje.lt, info@kibinaitrakuose.lt

Kalbame lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis.

Šakotis „Iš vaikystės”

Turime labai daug šakočių gamintojų. Atrodo gerai. Konkuruojama ir šakočio kaina, ir forma ar pakuote, o mes sakome: žiūrėkite sudėtį. Pas mus viskas paprasta ir aišku. Aiški tikra sudėtis, kur naudojamas ne margarinas, o sviestas su išsaugota tradicine gamybos technologija. Šis šakotis patiks tiems, kas pasiilgo tradicinio paprastumo ir nuoširdaus nepridėtinio skonio. Galime įsigyti pačių įvairiausių saldumynų pačiais įmantriausiais pavadinimais, bet kartais taip norisi sugrįžti į vaikystę ir prie arbatos ar kavos atsilaužti gabalėlį šakoto vaikystės skonio. Šventinis stalas irgi kažkoks nepilnas be „bankucheno”. Galima viską pakeisti, bent akimirkai sugrįžti į vaikystę, o ant šventinio stalo padėti įprastą ar pagal Jūsų pageidavimus puoštą šakotą natūralų vaikystės prisiminimų skonio gražuolį. Gal yra žmonių, kuriems nei šventės, nei vaikystės prisiminimai jau nebesisieja su šakočiu? Būk pasveikinta, jaunoji karta! Viską galima pakeisti. Juk kiekvienam patinka natūralus pasakiškas skonis.

Neatidėliotinų pokyčių ir užsakymų telefonas Nr. 869061010 arba brūkštelėkite laiškutį.

ŠAKOTIS “ Iš vaikystės” Naminis šakotis

1kg14,90Eur

Pati geriausia sudėtis: aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, tikras sviestukas, grietinė, kiaušiniai, vanilinis cukrus. Viskas tikra ir skanu.

Priimame užsakymus proginiams šakočiams.

SAUSAINUKAI

Pagaminti su didžiule meile, rankų darbo

Su sviestu ir purios varškytės ar obuoliukų su cinamonu įdaru

1 kg9,90Eur

ŠAKOTIS VILNIUJE. ŠAKOTIS TRAKUOSE. ŠAKOTIS LIETUVOJE.

VOKIŠKASIS BANKUCHENAS IR ŠAKOČIAI PASAULYJE.

SKANIAUSIAS ŠAKOTIS. LIETUVIŠKAS ŠAKOTIS.

CILINDRINIS ŠAKOTIS. PLOKŠČIASIS ŠAKOTIS.

Ieškote šakočių Vilniuje ar Trakuose? Vestuvėms, krikštynoms ar kitomis progomis?  Su papuošimu ar be jo, didelių ar mažų, bet visada skanių?

Pats skaniausias šakotis yra didelis, spygliuotas, aukso spalvos, cilindro formos ir traškus. Tokius šakočius siūlome įsigyti įvairiausiomis progomis, o mažesnius, bet irgi spygliuotus ir traškius siūlome įsigyti ir be progos. Tiesiog prie kavos ar arbatos.  Speciali tradicinė gamybos technologija. Išsaugota ypatinga kokybė ir skonis. Norime parodyti ypatingą dėmesį Jums, nes šakočiai gaminti kaip sau.

Skambinkite, pageidaukite, užsakykite: +37069061010. Natūralūs šakočiai. Taisyklinga ir gera sudėtis. Pagaminta su meile. Rankų darbo. Kulinarinio paveldo tradicijomis.

Pakalbame apie šakotį aplamai, bendrai ir glaustai, ką įdomu žinoti, ir iš viso, kas yra šakotis?

Šakotis  gali būti žemas, aukštas ar labai aukštas, cilindro formos, tuščiaviduris šakotas.  Toks šakotis – tradicinis istorinės Lietuvos gastronomijos produktas. Šakotis Vilniuje ar Trakuose yra toks pat nacionalinis etninis desertinis patiekalas, kaip ir  Baltarusijos, Lenkijos ar likusios Lietuvos, nors jo ištakos vokiškos, tačiau apie viską nuosekliai. Pagal šalis ir regionus gali skirtis šių skanėstų išvaizda. Lietuviai net nedvejodami šakotį priskiria nacionalinei virtuvei. Pasiaiškinsime, ar pelnytai, ir žvilgtelsime į istorines šio skanėsto atsiradimo prielaidas.

Šakotis – konditerijos kepinys ir tradicinis lietuvių desertinis patiekalas, kuris gaminamas plonais sluoksniais užpilant tešlą. Galima sakyti, kad tai vestuvinė puošmena ir skanėstas, nes Lietuvoje tai yra vienas dažniausių vestuvėms ruošiamų desertų. Šakotis, kaip kibinai, koldūnai  ar cepelinai,  jau nuo senų laikų yra neatsiejamas lietuvių šventinio stalo gardėsis. Šis desertas – unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas. Šis spygliuotas gražuolis yra laikomas lietuvių  kulinarijos istorijos dalimi, apsukrių namų šeimininkių, vestuvių gaspadynių ir amatininkų meistriškumo simbolis. Aišku, šiais laikais šakočių gamyba įgauna ir visai kitą  – industrinį mastą, nors  šakočių amatininkų ir meistrų dar yra išlikę.  Siūlome pas mus užsisakyti ir  paragauti natūralų šakotį „Iš vaikystės”,  tel.: 869061010.

Dabar šiek tiek istorijos. Pirmoji knyga, kurioje minimas šakotis (Baumkuchen) ir pateikiamas jo receptas,  buvo parašyta  1581 metais ir vadinosi „Ein new Kochbuch. Recepto autorius – profesionalus Bohemijos virėjas Marks Rumpolt.

Kada Lietuvoje atsirado šakotis? Manoma, kad į Lietuvą šakotis atkeliavo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ir kepamas vienuolynuose. Vienuolynuose radosi ir Lietuvoje prigijo daugelis skanėstų.  Būtent vienuolynai ir didikai greičiausiai perimdavo kitų Europos šalių gerąją patirtį ir kulinarines tendencijas.

Šis  plačiai po šalį paplitęs desertas greičiausiai perimtas iš vokiečių tautos. Kartais jis yra dar vadinamas šnekamojoje kalboje gan paplitusiu pavadinimu – Bankuchenu (vok. Baumkuchen)Šis bankucheno pavadinimas yra kilęs iš vokiško desertinio patiekalo pavadinimo Baumkuchen, kuris veikiausiai ir buvo šakočio pirmtakas ir konditerinio amato meistrų įkvėpėjas.  Slapta ar vieša paslaptis, bet lietuviškas tautinis šakotis  greičiausiai yra vokiečių gaminamo žinomo kulinarinio patiekalo baumkucheno atmaina. Vokiška jo reikšmė – medis + pyragas. Perpjovus tokį šakotį, matosi sluoksniuota vidinė struktūra, primenanti medžio rieves, dėl ko kepinys ir buvo pavadintas Baumkuchen.

Tai normalu ir net labai smagu, kad iš kaimynų perimame geriausias konditerines mintis ir skonius. Tokį pat konditerinės kultūros eksportą ir patys teikiame bei džiaugiamės, kai mūsų tautinis patiekalas prigyja ar yra mėgstamas kitose šalyse. Aišku, patiekalai svečioje šalyje dažniausiai prigyja su tam tikromis vietinėmis skonio meistrų modifikacijomis pagal žmonių pomėgius ir maitinimosi  įpročius. Pvz.: didžkukuliai ar „cepelinai” Lenkijoje dažniausiai patiekiami su kopūstų salotomis (lenk.:  surówka). Cepelinai, nors yra labai lietuviškas patiekalas, bet cepelinų kilmė veikiausiai irgi vokiška (juk pavadinimas cepelinas kilo nuo vokiečių Zeppelin). Tai toks trumpas ekskursas apie cepelinusJ, bet  grįžkime prie šakočio. Pakalbėkime apie šakočio formą. Lietuvoje šakotis panašus į medį su daug šakų. Panašios formos yra ir lenkiškas šakotis ( lenk. sękacz), bet jis dažniausiai neturi tiek daug spygliukų, kaip lietuviškas.

Mūsiškis „lietuviškas” šakotis yra cilindro formos ir gali būti įvairių dydžių bei storių.

Šakotis, kaip desertinis patiekalas, savo forma yra panašus į eglę, o  jo sustingusios  tešlos spygliai primena šakas. Norint suskaičiuoti, kiek kartų buvo pilta tešla, reikia padaryti skersinį kepinio pjūvį. Pas mus gaminami įvairaus dydžio, bet dažniausiai vieno užpylimo šakočiai. Jie pasižymi švelniu skoniu, aromatu ar savitu unikaliu skoniu (kaip sudėtinis ingredientas pagardinimui  yra įpilamas vanilinis cukrus), nes yra pagaminti iš tradicinių produktų pagal tradicinę technologiją – trapieji šakočiai. Trapieji šakočiai yra tokiekurių gamybai kiaušinių įdedama dar daugiau, nei įprastai. Aišku, kad vieni mėgsta trapius  šakočius spyglius, kiti – minkštus ir šiek tiek tąsius skanius šakočius.

Tradicinis trapusis šakotis –  rankų darbo skanėstas, kuris yra labai visų vertinamas ir mėgstamas.

Verta pastebėti, kad  jų gamyboje vien tešlai paruošti sunaudojama labai daug kiaušinių (25-60 kiaušinių 1 kilogramui miltų), sviesto (arba margarino), cukraus,  vanilinio cukraus arba medausmiltų ir grietinės.

Kaip gaminti mūsų išgirtą ir daugelio taip mėgstamą šakotį?

Pirmiausia su cukrumi sumaišomas sviestas ( „iš bėdos”  gali būti ir margarinas),  bet mes akcentuojame sviestą. Tai nuo seno įprasta ir skanu. Po to dedami miltai, kiaušiniai, grietinė ir viskas išplakama. Eiliškumo laikytis nebūtina.  Tada pilama tešla. Ją reikia pilti kepimui skirtoje krosnyje su besisukančiu pagrindu arba ant specialiai tam paruošto besisukančio iešmo. Ant ankstesnio jau iškepusio sluoksnio uždedamas plonas sluoksnis tešlos, kuri sukant iešmą kepama, kol įgyja būdingą auksinį atspalvį. Tuomet vėl uždedamas sluoksnis tešlos ir vėl kepama ir taip šis šakočio gamybos  ciklas kartojamas tol, kol šakotis pasidaro norimo dydžio ir skersmens. Taip atsiranda šakočio rievės, kaip tikrame medyje. Taip galima suskaičiuoti, kiek kartų šakotis buvo užpiltas. Nuo to priklauso šakočio storis ir svoris.

Tešla yra veikiama krosnies skleidžiamos aukštos temperatūros ir sustingsta. Tešlos likučiai krenta ant apačioje esančios skardos. Šakotis kepamas 45-55 minutes, o paskui pjaustomas.

Vestuvėms ar kitai didesnei šventei šakotis papuošiamas šokoladu ar kitais įvairiais papuošimais pagal gaspadynių sumanumą ir užsakovų pageidavimus.

                      ŠAKOČIAI PASAULYJE:

Šakočiai – ne tik tradicinis lietuviškas kepinys. Jau kalbėjome apie bankuchenus Vokietijoje, bet  pasidairę po pasaulį, pamatysime, kad į šakočius panašius kepinius kepa ir kitose šalyse ir nebūtinai Europoje. Galime išskirti Japoniją, Švediją, Portugaliją, Vengriją,  Rumuniją, Baltarusiją, Lenkiją, Latviją. Aišku, skirtingose šalyse šie gaminiai skiriasi, nes jie turi tik tai šaliai būdingų tradicinių konditerinių bruožų. Mes esame įsitikinę, kad  lietuviški šakočiai yra ypatingi, net lyginant su visu pasaulinės kulinarijos paveldu. Kodėl mūsų šakotis skaniausias, trapiausias ir geriausias? Manome, kad tas šakočio ypatingumas slypi ir išvaizdoje, ir skonyje, ir meilėje, su kuria jis gaminamas. Ilgas galiojimo terminas lemia šakočio populiarumą ir pasaulinėje rinkoje. Pasakiškai skanu ir praktiška.

Lietuviškas šakotis. Lenkiškas šakotis. Baltarusiškas šakotis. Vokiškas šakotis. Pažvelgsime ne tik į save, bet ir į kaimynus. Svarbiausi šakočių panašumai ar skirtumai.  Pripažinkite, juk įdomu. Eini mugėje, o ten šakotis. Žiūri ir jau žinai ar bent gali spėti, iš kokios šalies atkeliavo šis skanėstas, o gal jis vietinis skanus spygliuotas gražuolis?

Nuo tradicinio lietuviško šakočio lenkiškas ir vokiškas skiriasi tik savo forma, o kepimo procesai yra labai panašūs. Vokiškas gali būti visai be spyglių, o lenkiškasis greičiausiai neturės tokių smulkių spyglių kaip lietuviškas. Baltarusiškas  šakotis apibarstomas dideliu cukraus pudros kiekiu.

ŠAKOČIŲ RŪŠYS:

Cilindriniai šakočiai;

Plokštieji šakočiai.

Paprastai šakočiai būna cilindro formos. Cilindro forma iš dalies nusako ir gamintojo meistriškumo lygį, nes tokiam šakočiui pagaminti reikalingos specialios priemonės, bet yra žinomas ir paprastesnis šakočio variantas, kuomet sluoksniai gaunami horizontalūs ir plokšti. Toks šakotis gaminamas be iešmo. Ant kepimo skardos dedama tešlos ir kepama. Kuomet vienas sluoksnis iškepamas, tada dedamas naujas tešlos sluoksnis ir vėl kepamas, kol šakotis pasidaro reikiamo dydžio ir storio. Toks pyragas įprastai vadinamas plokščiuoju šakočiu. Jį pasigaminti ar bent pamėginti iškepti gali kone kiekvienas, nes plokščiasis šakotis gali būti gaminamas ir namų sąlygomis (pvz.: orkaitėje). Cilindrinis šakotis gali būti pagaminamas tik turint specialią tam pritaikytą krosnį.

Pažvelgėme į šakočio kilmę ir atsiradimą Lietuvoje iš istorinio rakurso, o dabar pateiksime keletą šio skanėsto receptų. Bus gardu, kaip du medu, o jeigu patingėsite šakočius gaminti, užsakykite šakočius Vilniuje arba Trakuose. Tel. 869061010.

RECEPTAS. Pasigaminkite namų sąlygomis.

Plokščiojo šakočio receptas. Gamybai prireiks 6 kiaušinių, 3 šaukštų grietinės ir šių ingredientų:

200 g miltų;

200 g cukraus;

150 g sviesto;

150 g krakmolo.

Sviestą reikia atitirpdyti iki kambario temperatūros ir ištrinti  tik  cukrumi ar papildomai galite ištrinti dar ir vaniliniu cukrumi pagal skonį.

Tuomet atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų.

Dėkite po vieną trynį į sviesto ir cukraus masę ir plakite tol, kol sudėsite visus.

Dėkite grietinę su miltais ir krakmolą. Viską gerai išmaišykite. Supilkite iki standžių putų išplaktus baltymus ir lėtai išmaišykite visą tešlą.

Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Pilkite kelis šaukštus tešlos ir ją paskleiskite plonu sluoksniu.

Orkaitę įkaitinkite iš viršaus ir kepkite tol, kol paruduos.

Tuomet vėl pilkite ant viršaus kelis šaukštus tešlos ir taip sluoksniuokite, kartodami šį ciklą tol, kol baigsite tešlą.

Paprastas procesas. Paprasta sudėtis. Skanaus!

Mielieji, pasidalinkite ir savo šakočio receptu. Mes jį būtinai paskelbsime. Dalinkimės skaniausiomis idėjomis!